Nė vienas atskirai naudojamas reljefo vaizdavimo metodas negali pilnai patenkinti visų jam keliamų reikalavimų todėl dažniausiai taikomi keli skirtingi metodai papildantys vienas kitą. Smulkaus mastelio žemėlapiams dažnai kartu naudojami šešėlinimo ir spalvinimo metodai. Šešėlinimas gerai perteikia plastiškumą ir morfologiją, spalvinimas iš dalies leidžia nustatyti aukščius ir peraukštėjimus. Izolinijų metodas paprastai papildomas aukščių žymomis
Rečiau naudojamas, tačiau efektyvus izolinijų metodas papildytas šešėlinimu, kai pagal šešėlinimo principus šešėlyje esančios izohipsės pastorinamos arba joms suteikiamas tamsesnis atspalvis. Taip susidaro įspūdis, kad reljefas pavaizduotas izohipsėmis toje vietoje yra tamsesnis, lyg ir šešėlyje, kas pagerina vaizdumą, plastiškumą.
Modernios technologijos, tokios kaip modernioji fotogrametrija, RADAR, LIDAR leidžia rinkti, apdoroti ir saugoti detalius duomenis apie reljefą. Sukaupti duomenys apdorojami ir sukuriamas reikiamo detalumo skaitmeninis reljefo modelis SRM (angliškai DTM – Digital Terrain Model). Tokiam modeliui saugoti dažniausiai naudojamas vienas iš dviejų, ištisinio reiškinio duomenims saugoti tinkamų duomenų modelių: rastrinis (paprasta apdoroti, nesudėtingi algoritmai, tačiau užima daug vietos, pavyzdžiui Lietuvos reljefo modelis, kurio rastro gardelės dydis 1 m, užima 400 GB); netaisyklingų trikampių tinklas TIN –Triangulated Irregular Network (sudėtingas apdoroti, tačiau užima mažiau vietos nei rastrinis modelis. Leidžia laikyti skirtingo detalumo duomenis). Toks skaitmeninis reljefo modelis naudojamas įvairiausiems uždaviniams, tame tarpe ir kartografiniams spręsti.
Naudojant skaitmeninį reljefo modelį galima automatizuotai, greitai ir kokybiškai sukurti vienokio ar kitokio reljefo vaizdavimo metodo vaizdo elementus, juos atnaujinti, transformuoti, generalizuoti, pritaikyti įvairiems poreikiams, lanksčiai kombinuoti skirtinus metodus tarpusavyje. Pavyzdžiui: atlikti reljefo šešėlinimą senosiomis technologijomis buvo labai daug resursų reikalaujantis darbas (naudojamos akvarelės, lentelės, skalės, rankinis darbas, kartais net gaminamas trimatis vietovės modelis ir fotografuojamas), kuris buvo atliekamas konkrečiam masteliui, turint skaitmeninį reljefo modelį ši užduotis atliekama labai greitai taikant sudėtingesnius menamo apšvietimo parametrus, rezultatas gaunamas maksimaliai kokybiškas ir šį procesą galima atlikti įvairiems masteliams.
Erdvinių duomenų tvarkymo technologijos keičia ir naudotojų poreikius, kai kuriuos uždavinius leidžia atlikti greičiau ir kokybiškiau tiesiogiai panaudojant automatizuotą reljefo modelio tyrimą ir nekuriant specialių žemėlapių. Pavyzdžiui: lietaus vandens baseinų ribų nustatymas anksčiau buvo atliekamas analizuojant žemėlapyje pavaizduotą reljefą, dabar ši užduotis akimirksniu atliekama automatizuotai taikant įvairius papildomus parametrus ir gaunant aukšto patikimumo rezultatus.
Skaitmeniniuose žemėlapiuose taikomi anksčiau apžvelgti reljefo vaizdavimo metodai, tačiau skaitmeninių interaktyvių žemėlapių technologijos leidžia atsižvelgti į naudotojo poreikius, mastelį kitas aplinkybes ir realiuoju laiku parinkti tinkamiausius reljefo vaizdavimo metodus, kurie užtikrintų ir gerą vaizdumą ir metriškumą konkrečiam, tuo momentu aktualiam stebimo žemėlapio vaizdui. Pavyzdžiui: esant smulkiam masteliui taikomi šešėlinimo ir spalvų metodai, vidutiniam – šešėlinimo ir izohipsių metodai, stambiame mastelyje izohipsių ir aukščio žymų, o papildomai žemėlapio naudotojas gali gauti informacijos apie vietovės aukščių profilį pasirinktame pjūvyje.
Skaitmeninio reljefo modelio pagrindu kuriami skaitmeniniai vietovių modeliai.
Reljefo ir kitų paviršių duomenys gali būti pritaikyti ir kitiems karotgrafijos uždaviniams.
Taip jau gavosi, kad žadėtieji bergštrichai liko nepaminėti. Tebus tai sekančio įrašo tema. Imsime vieną iš čia aukščiau apžvelgtų reljefo vaizdavimo metodų – izohipses ir panagrinėsime jų ypatybes.