Anksčiau buvo rašyta apie vieną iš būdų, kaip skaičiuoti/braižyti pagal geometriją išlankstytas vandens telkinių etiketes. Tai sąlyginai paprastas būdas, tinkantis absoliučiai daugumai Lietuvos vandens telkinių. Atėjo laikas po truputį galvoti apie sudėtingesnius variantus. Šį kartą nepateiksiu sprendimo, nes nežinau, kaip daryti būtų teisinga. Šis įrašas bus klausimai Jums visiems, labai lauksiu Jūsų nuomonių komentaruose.
Pakalbėkime apie situacijas, kai vienam objektui – vienam vandens telkiniui – braižome daugiau nei vieną etiketę.
Jau pirmame etape buvo šiek tiek aptarta situacija, kai esant labai dideliam vandens telkiniui (arba stambiam masteliui) braižome daugiau nei vieną telkinio etiketę, kad „slenkant“ žemėlapį ekrane mes dažniau pamatytume vandens telkinio etiketę, tai apie šitą nešnekėkim. Taip pat kol kas negalvokime apie ežerus, kurie yra ilgų siaurų formų, kur etiketės netelpa pačiame vandens telkinyje ir galėtų/turėtų būti braižomos išorėje (tarkim Sartų ežero etiketės smulkesniuose masteliuose).
Šį kartą kalba apie lyg ir paprastesnį variantą – vandens telkinius, kurie dėl savo formos lyg ir prašosi antros (ar trečios, ketvirtos ir .t.t.) etiketės. Pavyzdžiui ež. Didžiulis:
Šis ežeras turi sudėtingą geometriją, etiketė nubraižyta didžiausioje ežero dalyje, t.y. ten, kur etiketė telpa geriausiai. Bet nėra visiškai aišku, ar šiaurinė dalis (greta Duškonių) irgi yra Didžiulio ežeras, ar ten jau koks nors kitas ežeras? Pavyzdžiui rytinėje pusėje (šalia Papiškių) tikrai yra kitas ežeras – Savistas.
Gal tai būtų tinkamas pavyzdys, kada prireikia antros etiketės? Bet nubraižyti antrą etiketę tokiu pačiu šrifto dydžiu neišeis – netilps.
Šiokių tokių minčių kyla žiūrint į vizualizaciją automatinio proceso, kai ieškoma, kurioje vietoje ir kokio dydžio braižyti pirmąją etiketę:
Čia matote, kaip iš pradžių ežerą (Virkščių) bandoma padengti 23 dydžio šriftui reikalingais kvadratais. Kadangi vietos, kur telpa tokio dydžio kvadratai nebūtinai liesis viena su kita, tai išrenkamas didžiausias vientisas gabalas, jo kvadratai pažymimi „O“, visi kiti – „X“. Jei iš „O“ sudaryto ploto neužtenka reikiamai etiketei įbraižyti, tai bandoma su mažesniu šrifto dydžiu – 22 ir taip toliau, kol arba šriftas per mažas, arba randama tinkama vieta etiketei. Galbūt kažkas iš čia matomo proceso – telkinio skaidymas į didesnius gabalus – galėtų būti panaudoti papildomų etikečių poreikiui ir vietai nustatyti? Gal taip, gal ne.
Taigi kyla du klausimai, tikiuosi, kad atsakymai į juos padės suprasti, kuria linkme judėti būtų teisingiausia?
- Kaip nusprendžiama, kad reikia antros etiketės ir kur ją reikėtų braižyti?
- Jei braižoma antra etiketė, ar ji turi būti tokio paties šrifto, dydžio, tokių pačių tarpų tarp raidžių, kaip ir pagrindinė/pirmoji?
Lauksiu jūsų nuomonės.