Vandens telkinių etiketės (I etapas)

Jau buvo nemažai galvota ir rašyta apie vandens telkinių etiketes. Iš pradžių buvo svarstytas variantas tiesiog skaičiuoti centro liniją, bet taip gali būti rasta vieta etiketei, kur tekstas fiziškai netelpa (pavyzdžiui siauroje vandens telkinio vietoje), taipogi vien centro linijos skaičiavimas nenurodo, kokio dydžio šriftą galima naudoti. Stambiame mastelyje vandens telkinių etikečių reikia daugiau, kad būtų didesnė tikimybė matomoje žemėlapio dalyje matyti ir ežero ar tvenkinio pavadinimą. Taigi reikėjo kitokio sprendimo, kurio bendras principas buvo aprašytas atskirame įraše. Šiame įraše bus aprašytas praktinis etikečių skaičiavimo įgyvendinimas. Tiksliau jo pirma dalis.

Sunkiausia dalis yra sudėlioti etiketes sudėtingos geometrijos poligonuose, t.y. telkiniuose, turinčiuose ne vienos ištisos „dešrelės“, o sudėtingesnes formas: X, Y, E ar tiesiog vizualiai kai kuriuose masteliuose turinčius kelias atskiras dalis. Ir sunkiausia yra ne sugalvoti algoritmą, o iš principo aprašyti, kaip kada kur ir kiek turi būti etikečių. Taigi pagrindiniai klausimai yra kartografiniai, o ne programavimo.

Sausio pradžioje buvo gauta daug naudingų patarimų ir pasiūlymų iš Lietuvos kartografų. Dauguma jų buvo būtent apie sudėtingesnes etiketes (sudėtingos formos vandens telkiniams), tai pirmame etape patarimų panaudota nedaug, bet jų labai prireiks II etape.

Pirmame etape sukurtas algoritmas, skaičiuojantis etiketes paprastesnės formos ežerams. Absoliuti dauguma ežerų yra būtent tokie, ir dabartinis algoritmas dažniausiai duoda visai neblogą rezultatą.

I etapo rezultatai

Etiketės gali būti braižomos arba taške (horizontaliai), arba palei liniją. Kiekviena etiketė turi ir būtent jai paskaičiuotą šrifto dydį ir tarpą tarp raidžių. Etiketės skaičiuojamos kiekvienam masteliui atskirai. Vienas mastelis vienam telkiniui gali turėti vieną ar daugiau etikečių (paprastai stambiuose masteliuose, kur vienu metu matoma tik dalis ežero ar tvenkinio).

Skaičiavimas vyksta kiekvienam telkiniui atskirai. Pradedama nuo stambiausio mastelio. Patikrinama, ar vandens telkinyje telpa pavadinimas dideliu šriftu ir gal net keliose vietose. Jei taip – tam masteliui sukuriama viena ar daugiau
tokių stambių etikečių.

Kai didelės etiketės nebetelpa, bandoma skaičiuoti pagal formą išlenktas etiketes. Pradžioje bandoma sukurti didelę etiketę (30pt dydžio), jei tokia netelpa – bandoma kurti mažesnę etiketę. Bandoma tol, kol arba randama etiketės pozicija, arba nustatoma, kad net mažiausiam parinktam šrifto dydžiui etiketė netelpa.

Jei etiketės linija yra ilga, tai ji dalinama į dalis, kad vandens telkinys turėtų daugiau nei vieną etiketę ir žemėlapyje vaizduojant skirtingas telkinio dalis padidėtų tikimybė, kad bus rodoma ir etiketė.

Priklausomai nuo to, kokio ilgio gavosi etiketei skirta linija ir koks yra vandens telkinio pavadinimas, paskaičiuojama, kokie bus tarpai tarp raidžių.

Jei ežeras per mažas, kad jame tilptų pagal formą išlankstyta etiketė, bet jis pakankamai didelis konkrečiame mastelyje – braižoma taškinė (horizontali) etiketė.

Pastebėtina, kad etiketės skaičiuojamos atskirai kiekvienam vandens telkiniui, atskirai kiekvienam masteliui. Taigi viename mastelyje greta vienas kito gali būti ežerai su skirtingo šrifto dydžio ir skirtingų tarpų tarp raidžių etiketėmis.

Net ir tokie pirmo etapo rezultatai nėra baigti, nes skaičiavime dalyvauja apie dešimt koeficientų, nuo kurių priklauso tiek teksto parametrai, tiek linijos geometrija, atstumas iki kranto ir kokio dydžio vidiniai objektai (salos, iškyšuliai) yra ignoruojami. Dauguma šių parametrų yra susiję tarpusavyje, todėl pareguliavus vieną tenka reguliuoti ir kitus. Šio teksto rašymo metu topo.openmap.lt žemėlapyje matomas gal 30 iteracijos rezultatas, bet net ir dabar naršant po žemėlapį randamos probleminės vietos, kurios sprendžiamos ir toliau keičiant koeficientų reikšmes.

Etiketės skirtos žemėlapiui, kuris gali būti pasukamas, todėl skaičiuojant etikečių linijas nebuvo teikiamas pirmumas gauti horizontalią etiketę.

Taipogi gali pasirodyti, kad sudėtingesnes etiketes galima būtų tiesiog nubraižyti rankomis ir vėliau naudoti, juk vandens telkinių geometrija keičiasi ypatingai retai. Bet tai jau būtų per daug paprasta, todėl viską stengiamasi padaryti išskirtinai tik algoritmo pagalba. Papildoma nauda – kai skaičiuoja algoritmas, visada aišku, kodėl konkreti etiketė buvo paskaičiuota taip, o ne kitaip, t.y. visada galima aiškiai pasakyti, kokiais kriterijais buvo vadovaujamasi.

Vienintelė vieta, kur buvo pritaikyti specifiniai veiksmai, tai Kuršių marios, kurių geometrija buvo apkarpyta pagal Lietuvos sienas, kad etiketė būtų Lietuvos viduje.

Tai tiek apie pirmą etapą. Detalesnis techninis etikečių skaičiavimo algoritmo aprašymas (pastoviai kintantis) yra atviro žemėlapio githubo wikyje. Ten pat rasite ir etikečių skaičiavimo kodą. Viskas parašyta naudojant atviras technologijas – PostgreSQL+PostGIS – kad kiek galima daugiau projektų galėtų pasinaudoti rezultatais. Etikečių braižymo informacija greitai turėtų atsirasti ir Lietuvos OpenStreetMap shape duomenų svetainėje, kad norintys galėtų panaudoti tokias etiketes kurdami savo žemėlapius su QGIS ar kita GIS programine įranga.