Cartocon 2018

Vyto Markevičiaus nuotr.

Lietuvoje nėra gausu profesinių renginių ir įvykių kartografų ir GIS specialistų bendruomenei. Ilgą laiką tai buvo Hnit-Baltic kasmet rengiama Lietuvos ESRI vartotojų konferencija, na, iš dalies dar galima būtų paminėti kasmetinę Lietuvos Matininkų Asociacijos (LMA) konferenciją, tačiau vienoje orientuojamasi  į vieno gamintojo technologijas, o kitoje į tikslius ir turto matavimus.

Urtės Antanavičiūtės nuotr.

2018 metai buvo dar liūdnesni, nes ESRI vartotojų konferencija pakilo į aukštenį lygį ir išėjo už Lietuvos ribų.
Lietuvos Kartografų Draugijos metų pradžioje planuota šiuolaikinių kartografijos ir GIS mokslo ir technologijų konferencija teikė daug vilčių. Ir štai – 2018 lapkričio 30 d. tai įvyko. Cartocon 2018 buvo ne tik lyg tyro oro gurkšnis, bet pranoko net ir turėtus lūkesčius ir štai kodėl!

Toliau skaityti „Cartocon 2018“

Vandens telkinių etiketės

Prieš daugiau nei pusmetį buvo rašyta apie vieną iš variantų, kaip skaičiuoti vandens telkinių etikečių pozicijas. Tąkart aprašytas metodas gan paprastas, bet yra dvi problemos, kurių centro linijos sprendimas nesprendžia: etikečių šrifto dydis ir tarpai tarp raidžių. Centro linija gali puikiai praeiti pro siauriausią ežero vietą ir parinkti ją etiketei, kai kur nors toliau nuo centro yra platesnė ežero dalis, tinkama etiketei su didesniu šriftu.

Gerą mintį davė pagal OpenStreetMap duomenis kuriamo OpenTopoMap kūrėjai. Jie ežerų etiketėms sugalvojo naudoti „stačiakampių metodą“. Jie irgi pradėjo nuo centro linijų skaičiavimų, bet visgi pasirinko kvadratų metodą. Tai puikus variantas ir, nors OpenTopoMap jį panaudojo tik etiketės pozicijos paieškai, jį galima pritaikyti ir šrifto dydžio bei tarpo tarp raidžių nustatymui. Toliau skaityti „Vandens telkinių etiketės“

Pastatų generalizavimas

Yra daug pastatų generalizavimo operacijų, daug operacijų parametrų parinkimo variantų, daug operacijų atlikimo sekų variantų. Kol kas nepastebėjau, kad kas nors būtų radęs vieną teisingą variantą, tinkantį visoms situacijoms: skirtingiems masteliams ir skirtingo tankio ir/ar geometrijos pastatams (pvz. tankiai užstatytiems senamiesčiams, retai užstatytiems sodams ir dar rečiau užstatytoms laukų sodyboms).

Aprašysiu bandymus parinkti tinkamus parametrus generalizuojant pastatus 12 masteliui (kur 1 taško plotis yra ~40m). Tikiuosi, kad radus parametrų reikšmes (o tikriausiai ir patvarkius pačią generalizavimo seką), bus galima atitinkamai išdėlioti generalizaciją ir stambesniems masteliams. Toliau skaityti „Pastatų generalizavimas“

Reljefas (Bergštrichai #1)

Pirmas iš kelių įrašų apie automatizuotą bergštrichų kūrimą. Pradžiai trumpa apžvalgėlė apie reljefo vaizdavimą, istoriją, metodus ir apie bergštrichus (lietuviškai – kalnabrūkšniai).

Reljefas – žemės, ar kitų planetų, paviršiaus nelygumų, formų (sausumos ir vandens telkinių dugno) visuma. Reljefas įvairus savo formomis, kontūrais, formų dydžiu, kilme, amžiumi, raida. Pagal mastą reljefą galima skirstyti į: visos planetos (žemynai, vandenynų duburiai), megareljefą (kalnų sistemos, lygumos), makroreljefą (kalnai, slėniai), mezoreljefą (kalvos, skardžiai, raguvos), mikroreljefą (duobės, išgraužos), nanoreljefą (skruzdėlynai, kurmiarausiai). Reljefo elementai gali būti teigiami – kalvos ir neigiami – įdubos.

Toliau skaityti „Reljefas (Bergštrichai #1)“

100 žemėlapių Lietuvai

Realaus gyventojų tankio žemėlapio pavyzdys (Marius)

Lietuvos šimtmečio proga Lietuvos Kartografų Draugija skelbia puikią iniciatyvą – 100 žemėlapių apie Lietuvą.

Ne mažiau kaip 100 vertingų žemėlapių. Įdomių, linksmų, rimtų, gražių, naujų, senų, prasmingų ar beprotiškų, pačių įvairiausių žemėlapių, apie Lietuvą, jos istoriją, praeities, dabarties ar ateities įvykius, reiškinius, vizijas ar kitus dalykus. Toliau skaityti „100 žemėlapių Lietuvai“