Vandens kranto efektai QGIS’e

Tikriausiai visi esate matę senovinius vandens simbolizavimo būdus – kai braižomos intervalais nuo kranto atitolusios linijos, primenančios bangas:

Vanduo senoviniuose žemėlapiuose

Daniel Huffman suorganizavo virtualius pristatymus, kaip daryti žemėlapius. Tarp krūvos įdomių video buvo ir Sarah Bell (ESRI) pristatymas, kaip braižyti tokius „bangų“ efektus Adobe Iliustratoriuje. Žiūrėjau žiūrėjau, ir, nors labai gražu, viskas labai jau sudėtingai atrodo. Jau nekalbant apie tai, kad apdorojimas vyksta jau po to, kai žemėlapio vektorinė informacija sukurta iš geografinių duomenų. Tai reiškia, kad jei norėsime sukurti kitos vietos žemėlapį su tokiais pačiais vandens efektais, tai viską reikės daryti iš naujo.

Norėjau pabandyti, ar galima tokius pačius vandens kranto efektus gauti QGIS’e nenaudojant sudėtingų algoritmų, nekuriant papildomų sluoksnių ir pan. Ir, po trumpos diskusijos su kitais QGIS žinovais, buvo rastas gan elegantiškas sprendimas. QGIS turi puikią galimybę vaizduoti ne tik pirminę (tikrą) objekto geometriją, bet ir modifikuotą geometriją. T.y. imama geometrija iš šaltinio, tada ji apdorojama (Python’o išraiška) ir tada gauta geometrija naudojama simbolizavimui (ar etikečių braižymui). Taip pat simbolį galima kurti iš kelių sluoksnių, reiškią tą pačią pradinę geometriją galime keisti kelis kartus gaudami kelias skirtingas braižomas geometrijas.

Taigi QGIS’e imame ežerų sluoksnį, paliekame „standartinį“ vandens poligono simbolizavimą, o virš jo sukuriame papildomą „Geometrijos generatoriaus sluoksnį“, kuriame nurodome buffer veiksmą su neigiamu atstumu:

Geometrijos generatoriaus nustatymai QGIS’e

Šios modifikuotos geometrijos simbolizavime nurodome, kad užpildymas būtų permatomas, o linijos spalvą parenkame tarkim tokią, kokia yra vandens kontūro spalva (na arba pagal skonį).

Tokių sluoksnių sukuriame (ir sudedame vieną ant kito) tiek, kiek norime. Ir prašom, per kelias minutes gauname štai taip atrodančius vandens poligonus:

Vandens kranto linijos QGIS’e

Viskas. Tokį stilių galite įsirašyti į dažnai naudojamų stilių sąrašą ir per sekundę parinkti kituose savo projektuose.

QGIS pamokėlės

Trumpos, aiškios, lietuviškai įgarsintos QGIS pamokėlės.

Mokomųjų filmų ciklas „GIS taikymas gamtosaugoje“

Sukurta įgyvendinat projektą „Natura 2000 tinklo valdymo optimizavimas Lietuvoje“ LIFE16 IPE/LT/016, kuris iš dalies finansuojamas LIFE programos lėšomis. Projekto tinklapis naturalit.lt

Parengta bendradarbiaujant Aplinkos projektų valdymo agentūrai ir Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos Metodiniam analitiniam centrui.

Rengėjas Kristina Jarmalavičienė

Reikalinga Jūsų Nuomonė apie Žemės Stebėjimus

Nuotoliniais Žemės stebėjimais (angl. Earth observations) vadinamas informacijos rinkimas apie Žemės planetos paviršiaus fizines, chemines ir biologines savybes ir sistemas naudojant dirbtinius Žemės palydovus, lėktuvus, bepiločius orlaivius ir pan. Žemės stebėjimai iš kosmoso suteikia patikimus erdvinius duomenis, o pasikartojantys palydovų praskridimai leidžia stebėti Žemės paviršiaus pokyčius laike net ir sunkiai prieinamose vietose. Palydoviniai duomenys gali būti naudojami natūralių ekosistemų, miškų, žemės ūkio, urbanizuotų teritorijų, laivininkystės stebėsenai, ekstremalių situacijų valdymui, nuostolių ir pažeidimų identifikavimui ir vertinimui.

Vilniaus universiteto Geomokslų institutas 2019/2020 metais organizuos mokymų ciklą skirtą nuotoliniams Žemės stebėjimams iš kosmoso (angl. Earth Observations). Šiuo metu siekiama išsiaiškinti koks yra nuotolinių Žemės stebėjimų mokymų poreikis, kokios palydovinių duomenų taikymo sritys yra aktualiausios ir kokių įgūdžių trūksta.

Prašome skirti kelias minutes apklausai:

Apklausa bus atvira iki kovo 31 d.

Žemėlapių Magija

Jovita Žemaitienė
Žemėlapių Edukacijos

Žemėlapių edukacijos nuotr.

Vaikai turi įgimtą nesąmoningą siekį pažinti. Pažinti iš pradžių kitą kambarį, spintelę, kiemą. Vėliau pažinimas persikelia į aplinkines vietoves, šalį ir t.t. Juk būtent tas noras pažinti, tyrinėti ir pagimdė žemėlapius ir visą kartografiją. Iš pradžių žmonės tenkinosi kartografiniais kūriniais pieštais olose, ant akmens, medienoje, gyvūnų kailyje, iltyse. Vėliau, savo ir aplinkinių patogumui, sugalvojo vytelių, akmenėlių ar kriauklių konstrukcijas, kuriomis buvo žymima salų padėtis, rodoma vyraujančių vėjų ir srovių kryptys. Ir tai tebuvo žemėlapio pirmtakai. Žemėlapiai nuėjo didžiulį kelią, kol pasiekė tokį tikslumą ir patogumą naudoti, kokį turim dabar. Pastarasis dešimtmetis, žemėlapius, kaip niekad iki šiol, priartino prie žmogaus. Dauguma naudojamės navigacija automobiliuose ar žemėlapiais esančiais mobiliajame telefone. Ir kartais net pamirštame, kad tai vis tik žemėlapis, tik kita forma.

Toliau skaityti „Žemėlapių Magija“